Š. m. spalio 8 d. įvyko tarptautinio mokslo žurnalo Baltic Forestry redakcinės kolegijos kasmetinis darbinis susirinkimas bei iškilmingas posėdis, skirtas žurnalo įkūrimo 20-ties metų jubiliejui. Renginyje dalyvavo žurnalo steigėjų atstovai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, buvę ir esami redakcinės kolegijos nariai ir kiti svečiai. Svečiai pasveikino Baltic Forestry redakcijos kolektyvą su garbingu žurnalo jubiliejumi, pasiektais rezultatais gerinant jo mokslinę kokybę, užtikrinant publikavimo reguliarumą, plečiant žurnalo tarptautiškumą ir stiprinant ryšius tarp Baltijos šalių mokslininkų.
Žurnalo Baltic Forestry vyriausiasis redaktorius dr. Alfas Pliūra perskaitė pranešimą ,,Baltic Forestry 20 metų jubiliejus: pasiekimai, iššūkiai ir perspektyvos" (Baltic Forestry 20th Anniversary: Achievements, Challenges and Perspectives), kuriame aptarė žurnalo įkūrimo ir plėtros istoriją, specifiką, tarptautiškumą, pasiekimus, cituojamumą, žurnalo ir jame spausdinamų straipsnių mokslinės kokybės problemas ir jos gerinimo būdus.
Žurnalas buvo įkurtas ir leidžiamas trijų steigėjų - Lietuvos miškų instituto (dabar – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas), Latvijos valstybinio miškų instituto SILAVA ir Estijos Miškininkystės ir aplinkos apsaugos instituto (dabar – Estijos gyvybės mokslų universitetas). Vėliau prie instituto leidybos ir finansavimo prisijungė Lietuvos žemės ūkio universitetas (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) ir Latvijos žemdirbystės universitetas. Po įtempto 10 metų darbo, žurnalas tapo pripažintu tarptautinėje mokslinėje visuomenėje: 2004-tais metais jis įtrauktas į ISI Pagrindinių leidinių sąrašą, 2007-tais – į ISI WOS Išplėstinį mokslinio citavimo indeksų sąrašą, o nuo 2009 m. gavo ISI (dabar ,,Thomson Reuters") cituojamumo indeksą (Impact Factor).
Pirmąją redakcinę kolegiją sudarė 15 geriausių Baltijos šalių miškotyros ir miško ekologijos krypčių mokslininkų. Šiuo metu redakcinė kolegija padidėjo iki 25 narių. Pranešime akcentuota žurnalo Baltic Forestry svarba plėtojant miškotyros mokslus Baltijos šalyse, vykdant projektinius ir doktorantūros tyrimus, vystant bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių mokslininkų, garsinant Baltijos šalių mokslą pasaulyje. Per dvidešimt metų išspausdintas 41 žurnalo numeris, juose – 510 originalių mokslinių straipsnių, 26 apžvalginiai straipsniai bei 64 kronikos. Straipsniai parašyti mokslininkų iš 30 pasaulio šalių. Sukurta ir nuolat atnaujinama Baltic Forestry interneto svetainė http://www.balticforestry.mi.lt. Įdiegta ir plėtojama internetinė (online) straipsnių rankraščių pateikimo ir recenzavimo sistema. Straipsnių recenzavimą kuruoja Baltic Forestry dalykų redaktoriai – atitinkamos mokslo srities redakcinės kolegijos nariai.
Recenzavime dalyvauja žinomi mokslininkai iš 35 pasaulio šalių – tai leidžia užtikrinti geriausią aktualiausių straipsnių atranką ir kuo aukštesnę jų mokslinę kokybę. Tarptautiškumui ir straipsnių prieinamumui plėtoti visų straipsnių pilno teksto rinkmenos yra pateiktos nemokamam naudojimui (Open Access) Baltic Forestry interneto svetainėje – tai padeda didinti straipsnių ir žurnalo cituojamumą. Pateikiamų spaudai rankraščių srautas kasmet auga, šiuo metu recenzavimo-redagavimo procese yra virš 180 straipsnių. Tai suteikia galimybę publikavimui atrinkti geriausius straipsnius (apie 50 % rankraščių yra atmetami), sukaupti pakankamą jų kiekį nenutrūkstamam ir savalaikiam leidybos procesui bei didinti žurnalo cituojamumo rodiklį, tačiau toks straipsnių kiekis kelia nemažai problemų ir iššūkių nedideliam žurnalo Baltic Forestry redakcijos kolektyvui. Per paskutinius 5 metus Baltic Forestry redakcija gavo nemažai pasiūlymų kooperuotis ar net perduoti Baltic Forestry leidybą jų žinion iš žymiausių tarptautinių leidyklų Elsevier (Scopus and ScienceDirect), Taylor & Francis, Versita, De Gruyter, EBSCO, ASSE (American Society of Science and Engineering) ir kt. Tačiau stengiamės, kad bendromis steigėjų, redakcinės kolegijos ir mokslininkų jėgomis ir toliau pavyktų išlaikyti mūsų žurnalą Baltic Forestry tarptautiniu lygiu pripažintu, bet nepriklausomu trijų Baltijos šalių mokslo žurnalu.
Baltic Forestry vyr. redaktorius dr. Alfas Pliūra
