Š. m. liepos 10 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Virginijus Feiza Lietuvos artojų varžybose teisėjavo ir skaitė pranešimą „Dirvų arimas – žemės dirbimo pagrindas“.
Pranešime aptarti pagrindiniai arimo kokybės vertinimo elementai: paruošiamosios vagos sumestinei, sumestinė, piktžolių naikinimas, sėklos guolis, plūgo įleidimas ir iškėlimas, išmestinė, paruošiamųjų vagų tiesumas, riekių tiesumas sumestinėje, riekių tiesumas pagrindiniame arime ir išmestinės (tuščiavagės) tiesumas. Taip pat aiškintasi, ar teisingas sprendimas yra arimas be priešplūgių, koks turi būti tinkamas priešplūgio darbas, akcentuota gerai išartų paruošiamųjų vagų svarba, išanalizuota teorinis sėklos guolio modelis, sėklos guolio paruošimo ypatumai, aptartos artojų dažniausiai daromos klaidos. Taip pat išanalizuoti ariminės žemdirbystės, kurioje yra svarbiausias plūgas, pranašumai ir trūkumai, kalbėta apie dirvų užmirkimą ir priemones armens padui suardyti.
Aptarti ir Žemdirbystės institute atlikti tyrimai, kurie arimo teorijai yra svarbūs dėl savo mokslinės bei fundamentinės vertės. Jie atskleidė, kad: 1) vidutinio klimato sąlygomis (t. y. ir Lietuvoje) vyksta nuolatinis apatinio armens sluoksnio derlingumo mažėjimas; 2) dėl jaurėjimo (maisto medžiagų ir dumblo dalelių išplovimo) proceso, kuris vyksta nepriklausomai nuo aplinkybių, neariamas armuo palaipsniui diferencijuojasi į viršutinį – biologiškai aktyvesnį bei derlingesnį ir apatinį – mažiau biologiškai aktyvų ir mažiau derlingą.
Po teorinės dalies teisėjai ir renginio dalyviai ėjo prie suartų laukelių, kur buvo praktiškai demonstruojamas plūgo reguliavimas ir vertinta suartų laukelių arimo kokybė.
Varžybose teisėjavo ir ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus mokslo darbuotojas dr. Vytautas Seibutis.
