2016 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute vyko lauko diena „Ekologinė augalininkystė: augalų ir dirvožemio derlingumas“, skirta sojų auginimo aktualijoms ir ekologinės augalininkystės problemoms. Programa
Renginio metu Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Žydrė Kadžiulienė aptarė ekologinės augalininkystės galimybes ir tendencijas, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Jonas Šlepetys atskleidė sojų auginimo ypatumus, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Šarūnaitė analizavo organinių trąšų granulių ir pupinių augalų liekanų įtaką vasarinių javų grūdų derliui. Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Irena Deveikytė skaitė pranešimą tema „Piktžolės ir jų kontrolė ekologinėse pupinių augalų agrofitocenozėse“. LAMMC Joniškėlio bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Arlauskienė aptarė sėjomainų įvairinimo daugiametėmis pupinėmis žolėmis ir augalų mitybos optimizavimo galimybes.
Renginyje didelis dėmesys buvo skirtas ekologiniam sojų auginimui.
Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Žydrė Kadžiulienė pabrėžė, kad ekologiškai ūkininkaujantieji dėl įvairių jiems taikomų apribojimų itin atsakingai renkasi augalus ir derina sėjomainas. Jose dominuoja ne tik javai – siekiant pagerinti dirvožemio našumą auginami įvairūs pupiniai augalai ir daugiametės pupinės žolės (liucernos, lubinai, dobilai). Sojos šiuos reikalavimus atitinka, tačiau ūkininkams trūksta žinių apie kai kurių veislių vegetacijos trukmę, vietą ir paskirtį sėjomainoje, tinkamiausius priešsėlius, pasėlių priežiūros ypatumus ir šiems darbams tinkamą techniką. Dėl jau įvardytų priežasčių ir šalies klimato ypatumų sojas auginti gana rizikinga, o jų derlius dažniausiai tinka pašarams.
Dr. Jonas Šlepetys lauko dienos dalyviams teigė, kad sojos neauga rūgščiose, įmirkusiose, molingose dirvose, durpynuose jas užgožia piktžolės, pažeidžia ilgiau trunkančios šalnos. Tinkamiausias sėjos laikas – nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios, nes augalai yra jautrūs šalnoms. Kad sojos sėkmingiau sudygtų ir geriau augtų, sėklas patartina apdoroti atitinkamai paruoštomis gumbelinėmis bakterijomis. Sėklos norma priklauso nuo pasirinkto tarpueilių pločio, bet ekologiniai pasėliai turi būti tankesni, tad į hektarą išsėjama iki 800 tūkst. sėklų. Šiuo atveju tankesnio pasėlio sąvoka siejama ne su siauresniais tarpueiliais, jie turi būti platoki, iki 50 cm. Mat sojos smarkiai šakojasi, o siauruose tarpueiliuose stiebeliai tįsta, augalai išgula. Lengvesnei kovai su piktžolėmis sojų pasėliuose tinkamas priešsėlis – juodasis pūdymas. Tinka ir javai, tačiau sojų negalima auginti po pupinių augalų, nes pasėliuose plis ligos. Ne visi ekologiniai ūkiai gali sojas patręšti mėšlu, tačiau juo patręšus laukuose gerokai padaugės ir piktžolių.
Dr. Irena Deveikytė akcentavo klimato šiltėjimo pasekmes: šiltasis rudens laikotarpis ilgėja, pavasariai ankstyvėja, tad piktžolių vegetacija ilgėja ir sunkina pasėlių priežiūrą. Pupiniams augalams, ypač sojoms, konkuruoti su piktžolėmis sudėtinga, pastarosios dygsta greičiau. Ir tik dėl selekcinio darbo bei tinkamų agrotechnikos sąlygų piktžolėtuose pasėliuose augalai subrandina neblogą derlių. Vėlyva sojų sėja palanki piktžolėms naikinti, nes prieš sėją sudygusias piktžoles spėjama išakėti. Kai kalasi daigeliai, akėti nepatartina, nes pasėlis išretės. Skilčialapių tarpsniui akėti irgi pavojinga, tad šį darbą geriausia atlikti augant tikriesiems lapeliams. Tinkamiausiai darbą atliks ekologinės akėčios per lauką važiuojant 3–4 km/val. greičiu. Be to, naujausių modelių akėčiose būna reguliuojamas spaudimas dirvai ir, jį sumažinus, akėti galima ankstyvais augimo tarpsniais. Per vegetaciją sojų tarpueiliai purenami 2–3 kartus ir reikia žinoti, kad sojų šaknys labiau vystosi 3–4 lapelių tarpsniu ir ant jų intensyviai auga gumbeliai, kurie augalus aprūpina iš oro pasisavintu azotu.
Per pastaruosius trejus metus Nacionaliniame augalų veislių sąraše įregistruotos 5 sojų veislės: ‘Merlin’, ‘Violetta’, ‘Laima’, ‘Abelina’ ir ‘Amendina’. Kiekviena veislė įvairiai paklausi skirtingose šalyse. Žemdirbystės institute ekologinėje sėjomainoje tiriama 7 veislių vegetacijos ir brandos trukmė. Bandymuose auga dvi sojų veislės, pažymėtos tik selekciniais numeriais, ir veislių ‘Merlin’, ‘Violetta’, ‘Bohemija’, ‘Silezija’, ‘Bronensis’ sojos. Aiškėja, kurios veislės ankštis sunokins greičiausiai, nes bandymuose akcentuojamas pasėlių tankumas ir sėjos laikas. Ankštims bręstant krinta lapai, bet sojų derlių reikėtų nuimti po rudeninių šalnų, nes tąsyk lengviau aižosi ankštys. Kita svarbi sojų savybė – apatinių ankščių aukštis. Idealu, jei jos būtų per 10 cm nuo žemės, bet kol kas tokios sojų veislės nėra, ir tai sudėtinga užduotis selekcininkams. Dėl žemų apatinių ankščių pjovimo metu patiriamas mažiausiai 10 proc. derliaus nuostolis, į bunkerį patenka daug žemių ir augalų priemaišų, tad derlių išvalyti labai sunku.
Dr. Aušra Arlauskienė ir dr. Lina Šarūnaitė lauko dienos dalyvius supažindino su įvairų formų organinių trąšų ir pupinų augalų liekanų naudojimu ekologinėje sėjomainoje.
