Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Žemdirbystės instituto mokslininkai dalyvavo tarptautiniame piktžolininkų kongrese Čekijoje

Žemdirbystės instituto mokslininkai dalyvavo tarptautiniame piktžolininkų kongrese Čekijoje

2016 m. birželio 19–25 dienomis Prahoje, Čekijoje, vyko 7-asis tarptautinis piktžolių tyrėjų kongresas „Weed Science and Management to Feed the Planet“. Dieną prieš jį – birželio 18 d., buvo organizuojami ARM programos naudojimo kursai, kuriuose dalyvavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė. Kursuose įgyta patirtis padės tiksliai planuoti ir kokybiškai atlikti užsakomuosius darbus.

Kongreso dalyvių pranešimai buvo suskirstyti į 51 darbinę sesiją, vyko keturios plenarinės sesijos. Kiekvieną renginio dieną pirma paskaita buvo bendra, vėliau darbas vyko sekcijose, jose analizuoti įvairūs piktžolėtumo klausimai. Programoje kviestiniai lektoriai buvo pasaulyje žinomi savo sričių mokslininkai. Paminėtini herbicidų atsparumo tyrimų – R. Beffa (Vokietija), piktžolėtumo ryšio su klimato kaita tyrimų – prof. Ziska (JAV), piktžolių invazyvumo prognozių – V. Pyšek (Čekija), ir daug kitų. Apibendrinant kongreso darbą galima pasakyti, kad visų pranešimų leitmotyvas – herbicidų atsparumo didėjimas, su klimato kaita atsirandančios herbicidų efektyvumo mažėjimo tendencijos, genetinės analizės rodo, kad kaimyniniai laukai atsparių piktžolių sėklomis užkrečiami mechaniškai. Kyla klausimas, ką daryti? Tyrimus siekiama nukreipti sprendimų paieškai, nepaliekant nuošalyje ir esamos padėties stebėjimo.

Dalis pranešimų buvo skirta EPPO standartų analizei ir herbicidų selektyvumui vertinti, nes pagal kai kurias dabar galiojančias taisykles nebūtų galima registruoti daugumos herbicidų. Tai didžiulė problema, turint galvoje, kad atsparumas didėja, o naujų veikliųjų medžiagų per pastaruosius 20 metų nebuvo sukurta. Taip pat pristatyti pranešimai apie herbicidus ir purškimo technologijas, integruotą, fizinę ir mechaninę piktžolių kontrolę, ekologiją, biologiją, bioherbicidus, piktžolėtumo žemėlapius, augalus-piktžoles ir kt.

Šiais metais nemažas dėmesys buvo skirtas stendiniams pranešimams – jie buvo aptariami kiekvienos sesijos metu toje sekcijoje, kuriai buvo priskirti. Kongrese buvo pristatytas žodinis Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus mokslo darbuotojų dokt. Rasos Stefanovičienės ir dr. Onos Auškalnienės pranešimas „The influence of growing technology on distribution of Apera spica venti in winter wheat fields“ ir stendiniai pranešimai: dr. Irena Deveikytė ir kt. „Effect of tillage practices combined with residues management on weeds“, dr. Vytautas Seibutis „Effects of tillage and crop rotation on weed infestation“, dr. Lina Šarūnaitė ir kt. „The influence of organic system management on weed infestation in Lithuania”. Dokt. R. Stefanovičienė ir dr. O. Auškalnienė pranešimą pristatė sesijoje „Herbicidų rezistentiškumas: statusas ir apžvalga“. Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus mokslininkai dr. I. Deveikytė ir dr. V. Seibutis parengė pranešimus 34-ajai sesijai, kurios tema – „Necheminės piktžolių priemonės“. Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. L. Šarūnaitė su pranešimu dalyvavo kongreso 41-oje sesijoje, kurios tematika „Agronominiai, ekonominiai ir socialiniai piktžolių valdymo aspektai“.