2015 m. rugsėjo 22–25 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filiale (Gargždų g. 29, Vėžaičiai, Klaipėdos r.) vyko NJF (Šiaurės šalių žemės ūkio mokslininkų asociacija) seminaras (483) ,,Dirvožemio degradacija: teorija, esama situacija ir apsaugos priemonės". Organizatoriai: NJF Aplinkos skyrius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos dirvožemininkų draugija prie Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos mokslų akademija. Renginio informacija anglų kalba. Informacinis lankstinukas. Detalesnė rugsėjo 23 d. programa
Trumpai apie dirvožemio degradaciją
Renginio metu pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai, apimantys dirvožemio degradacijos priežastis ir pasekmes agrarinėse ir miškų ekosistemose, dirvožemio ekologines funkcijas bei potencialias galimybes regeneruotis po įvairios antropogeninės apkrovos, aplinkos veiksnių valdymą, agroekosistemos produktyvumo didinimą besikeičiančio klimato sąlygomis ir perspektyvas dirvožemio tvarumo išsaugojimui. Minėtų problemų sprendimų paieška ypač aktuali 2015-aisiais metais, nes jie Junginių Tautų rezoliucijoje paskelbti Tarptautiniais Dirvožemio metais.
Tematikos
Programa
Pirmą dieną, rugsėjo 22, visi norintieji apžiūrėjo Klaipėdos miestą, galėjo pabendrauti neformalioje aplinkoje.
Rugsėjo 23 d. 10 val. Vėžaičių filiale konferenciją pradėjo NJF prezidentas Svein Skøien, jis įvardijo dirvožemio problemos ir akcentavo, kad šiuo metu jos itin aktualios. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius palinkėjo turiningos konferencijos ir pasveikino Vėžaičių filialą su 80-ies metų jubiliejumi.
Susirinkusiuosius jubiliejaus ir tarptautinio seminaro proga sveikino Šiaurės šalių žemės ūkio mokslininkų Lietuvos nacionalinės draugijos vadovas dr. Linas Stabingis, LR žemės ūkio ministerijos viceministras Albinas Ežerskis, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis, Klaipėdos r. savivaldybės atstovai, buvęs filialo direktorius Vytautas Knašys. Vėžaičių filialo direktorė dr. Danutė Karčauskienė pasidžiaugė, kad konferencijoje apsilankė svečių iš Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos.
Renginyje dalyvavo pranešėjai iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Aleksandro Stulginskio, Vilniaus, Klaipėdos universitetų. Užsienio svečiai atvyko iš NJF organizacijos, Suomijos gamtos išteklių instituto (Luke), Lenkijos valstybinio dirvotyros ir augalininkystės instituto, Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto, Latvijos valstybinio Priekulės augalų selekcijos instituto, Lenkijos technologijos ir gamtos mokslų instituto, Latvijos universiteto, Latvijos žemės ūkio tyrimų instituto, Vokietijos Hohenheim universiteto, Lenkijos Varmijos Mozūrų universiteto, Estijos gamtos mokslų universiteto, Latvijos valstybinio miškų tyrimų instituto ,,Silava“, Estijos pasėlių tyrimų instituto.
Plenarinį posėdį sudarė 5 moksliniai pristatymai. Pranešimo The Problem of Soil Degradation Concept viena iš bendraautorių – Centro doktorantė Kristina Amalevičiūtė, kiti autoriai: dr. Jonas Volungevičius (VU), doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius (ASU), prof. habil. dr. Marija Eidukevičienė (KU).
13.45–16.40 val. pristatyti žodiniai pranešimai, tarp jų ir Centro mokslininkų:
Vėžaičių kultūros centre demonstruoti stendiniai pranešimai, įvyko NJF narių susirinkimas. Po oficialios dalies paminėtas Vėžaičių filialo 80-ies metų jubiliejus. Šventinės programos metu pasodintas ąžuoliukas, apžvelgta filialo veikla.
Rugsėjo 24 d. vyko Vėžaičių filialo eksperimentų apžiūra, 24 ir 25 dienomis – Lietuvos dirvožemininkų draugijos mokslinė konferencija-ekspedicija. Jos tikslas – Kuršo ir Žemaičių aukštumų foninių (žemės ūkio veiklos nepakeistų) balkšvažemių ypatumų pažinimas bei termino Retisol vartojimas Lietuvos balkšvažemiams įvardinti.
Parengė Gintarė Naujokienė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro viešųjų ryšių specialistė