2017 m. kovo 9–10 dieną Rygoje, Latvijoje, vykusiame 494-jame NJF seminare Nordic-Baltic Fusarium Seminar dalyvavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Mikrobiologijos laboratorijos vedėja dr. Skaidrė Supronienė, mokslo darbuotojos dr. Neringa Rasiukevičiūtė ir dokt. Jurgita Kelpšienė, Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus doktorantės Akvilė Jonavičienė ir Yuliia Kochiieru bei Javų selekcijos skyriaus mokslo darbuotojas dr. Andrii Gorash.
Seminaras sulaukė per šešiasdešimt Fusarium grybais ir jų gaminamais mikotoksinais besidominčių dalyvių iš Danijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Šveicarijos, Rusijos ir JAV. Seminaro programa buvo suskirstyta į dvi sekcijas: „Augalų ir Fusarium grybų sąveika“ ir „Fusarium grybų bei mikotoksinų kontrolė“. Pirmojoje sekcijoje, vykusioje kovo 9 dieną ir sulaukusioje itin didelio mokslininkų susidomėjimo, buvo pristatyta 12 žodinių ir 16 stendinių pranešimų. Darbas antrojoje sekcijoje vyko kovo 10 dieną ir apėmė 8 žodinius bei 5 stendinius pranešimus.
Pirmosios sekcijos darbotvarkėje didžiausias dėmesys skirtas javų atsparumo Fusarium grybams didinimo problemai. Pagrindinį pranešimą „Genomics and genetics for aggressiveness and resistance in the cereal / Fusarium head blight pathosystem“ pristatė prof. dr. Thomas Miedaner (State Plant Breeding Institute, University of Hohenheim, Stuttgart, Germany). Kaip ir kituose, šiame pranešime iliustruoti koreliaciniai ryšiai tarp skirtingu agresyvumu ir mikotoksinų gamyba pasižyminčių izoliatų bei augalų genotipų. Pristatyti molekuliniai žymekliai, identifikuojantys patogeno agresyvumą augalo šeimininko atžvilgiu ir pastarojo atsparumą patogenui. Išskirti fenotipiniai augalo požymiai – aukštis, vegetacijos trukmė ir žydėjimo tipas, tiesiogiai koreliuojantys su varpų fuzariozės intensyvumu kviečiuose bei miežiuose. Daug dėmesio skirta avižų atsparumo tyrimams ir ypač tyrimo metodų tobulinimui, nes tai vienas pagrindinių Skandinavijoje auginamų augalų, o jų ligos požymių įvertinimas išlieka itin didele problema. Augalo–patogeno–aplinkos sąveikoje akcentuoti reikšmingi skirtumai, pasireiškiantys tarp atskirų augalų rūšių, veislių, patogeno rūšių bei padermių ir meteorologinių bei agrotechninių sąlygų.
Dr. Neringa Rasiukevičiutė su bendraautoriais J. Kelpšiene, P. Švėgžda, S. Suproniene ir G. Kadžiene pranešime „Fusarium species on non-graminaceous plants and Fusarium graminearum pathogenicity“ pristatė pastaraisiais metais itin smarkiai išplitusio varpų fuzariozės sukėlėjo F. graminearum paplitimo nemigliniuose javų sėjomainos augaluose ir jų jautrumo šiam patogenui in vitro sąlygomis tyrimų duomenis.
Pirmojoje sekcijoje pristatytuose stendiniuose pranešimuose analizuoti panašūs klausimai, kaip ir žodiniuose. Čia taip pat buvo pristatyti trijų Žemdirbystės instituto mokslininkų tyrimų duomenys. Dr. Andrii Gorash pranešime „Evaluation of spring wheat resistance of modern cultivars and exotic germplasm to Furasium head blight“ pristatė varpų fuzariozei atsparių veislių kūrimo perspektyvas. Dr. Jūratė Ramanauskienė pateikė tyrimų duomenis apie komercinių žieminių kviečių veislių jautrumą varpų fuzariozei – ,,Susceptibility of Lithuania-grown winter wheat varieties to Fusarium head blight“. Dokt. Akvilė Jonavičienė pranešime ,,Gibberella zeae on cereal grains in Lithuania“ akcentavo, kad Lietuvoje pirmą kartą identifikuotas F. graminearum grybas lytinėje stadijoje, produkavęs skirtingą peritecių kiekį, priklausomai nuo kviečių veislės ir infekcijos lygio.
Antrojoje sekcijoje pagrindinį pranešimą „Cropping factors: the key for sustainable mycotoxin management in cereals“ pristatė dr. Susanne Vogelgsang (Agroscope, Zurich, Switzerland) su bendraautoriais. Kukurūzų priešsėlis ir žemės dirbimo supaprastinimas įvardinti kaip pagrindinės agrotechninės priemonės, skatinačios varpų fuzariozės plitimą ir mikotoksinų gamybą kviečių grūduose. Kaip viena svarbiausių saugos priemonių pažymėtas ligai atsparių veislių auginimas. Deoksinivalenio gamyba kviečių grūduose tiesiogiai susijusi su F. graminearum, o nivalenolio – su F. graminarum, F. poae ir F. crookwellence išplitimu grūduose.
Šios sekcijos darbe nemažas dėmesys buvo skirtas ir varpų fuzariozės išplitimo prognozei bei efektyvių rodiklių pasirinkimui. Rengiant prognozavimo modelį šalia pagrindinių meteorologinių veiksnių – kritulių, santykinio oro drėgnio ir temperatūros – vertintas veislės atsparumas, augalo aukštis, žydėjimo laikas ir kiti rodikliai. Dr. Skaidrė Supronienė su bendraautoriais G. Kadžiene, D. Šneideriu, A. Ivanausku, S. Sakalausku, P. Švėgžda, J. Kelpšiene ir S. Pranaitiene pristatė žodinį parnešimą „Diversity of FHB causing Fusarium species from weeds of non-cereal crops“. Kaip stendinį pranešimą savo darbą ,,Contamination of bread cereals by mycotoxins and grain quality in relation to harvesting time“ pristatė dokt. Yuliia Kochieru. Dr. S. Supronienė kartu su dokt. K. Stumbriene ir Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus darbuotojomis R. Semaškiene bei A. Jonavičiene pranešime „Effectiveness of bacterial strains MBK-a3 and MBK-r4 on Fusarium head blight of winter and spring wheat caused by artificial infection“ pateikė pastaraisiais metais Žemdirbystės institute atliktų tyrimų duomenis.
Seminaro metu gauta daug naudingos informacijos, pasisemta naujų minčių ir idėjų.
