2016 m. sausio 27–29 d. jau šeštą kartą vyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslinė ataskaitinė konferencija „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“. Šiame renginyje kasmet pristatomi Centro mokslinės veiklos rezultatai. Programa
Pirmoji diena
Konferencija prasidėjo 2016 m. sausio 27 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute (Instituto al. 1, Akademija, Kėdainių r.). Sveikinimo žodį tarė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius. Centro vadovas akcentavo, kad 2015-ieji buvo darbingi metai: įgyvendintos 6 ilgalaikes programos, parengta virš 80 publikacijų, turinčių citavimo indeksą Thomson Reuters Web of Knowledge duomenų bazėje, vykdyti įvairūs projektai. Veiklos rezultatų aktualumą patvirtino svečių gausa, direktorius dėkojo ministerijų, universitetų, konsultavimo ir kitų įstaigų atstovams, ūkininkams ir visiems kitiems. Taigi susidomėjimas žemės ūkio mokslo rezultatais nuolat auga, sąlygos sėkmingai dirbti gerėja, tereikia pasinaudoti galimybėmis.
Agronominių darbų svarba paminėta ir įteikiant 10-ąją Vytauto Vazalinsko premiją. Akademikė prof. habil. dr. Veronika Vasiliauskienė paskelbė, kad prof. habil. dr. Gediminui Staugaičiui, prof. habil. dr. Zigmui Jonui Vaišvilai įteikta Vytauto Vazalinsko premija už darbų ciklą „Lietuvos žemės našumo vertinimas ir augalų mitybos optimizavimas“ (2010–2014). Premijos iniciatoriai – Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras bei Vytauto Vazalinsko fondas. V. Vazalinskas (1910–1984) – žymus mokslininkas, agronomas, buvęs LMA žemės ūkio (1946–1952) ir Žemdirbystės institutų direktorius (1952–1953), Žemės ūkio ministras (1956–1962). Nuo 1996 m. premija teikiama mokslininkams už vertingiausius individualius ar kolektyvinius dirvotyros, žemdirbystės ir agrochemijos fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus.
Visus susirinkusiuosius ir premijos laureatus sveikino ne tik akademinės bendruomenės nariai, bet ir LR Seimo narė V. Vazalinsko dukra Giedrė Purvaneckienė ir LR žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Ministrė akcentavo mokslinių darbų svarbą praktinei žemės ūkio veiklai, ragino pasisemti naujų idėjų ir žinių – visa tai pritaikyti sprendžiant šiandieninės augalininkystės problemas, didinant šalies žemės ūkio efektyvumą ir konkurencingumą.
Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas, pristatydamas ŽI veiklos rezultatus (atliekamus tyrimus, projektus, mokslo produkciją), pratęsė konkurencingumo tematiką, nes pagrindinis naujojo vadovo siekis – didinti įstaigos tarptautiškumą.
Institute parengta 19 mokslinių pranešimų: „Sveikų produktų gamybai aktualių augalų saugos ir kokybės gerinimas auginant ir perdirbant“, „Natūralių ir antropogeninių veiksnių įtaka mineralinio azoto kaitai įvairios kilmės dirvožemiuose“, „Energinių augalų vystymasis ir biomasės formavimasis įvairiai patręštame lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemyje“ ir kt.
Antra konferencijos diena
Antra konferencijos diena Sodininkystės ir daržininkystės institute (Kauno g. 30, Babtai, Kauno r.) prasidėjo Kriobiologijos laboratorijos atidarymu ir pristatymu (Sodų g. 5, Babtai, Kauno r.). Tai pirmoji tokio tipo laboratorija Baltijos šalyse. Joje numatoma atlikti augalų atsparumo šalčiui mechanizmų tyrimus bei saugoti visų vegetatyviškai dauginamų augalų genofondą.
Po laboratorijos pristatymo pradėta oficialioji konferencijos dalis. Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius dr. Audrius Sasnauskas 2015 m. apžvalgoje akcentavo mokslininkų mobilumą – tyrimai pristatomi ir vykdomi ne tik kaimyninėse šalyse, bet ir Kinijoje, Tailande ir kitur, tarptautiškumą – per 2015 m. surengtos dvi tarptautinės mokslinės konferencijos, bendradarbiavimą su mokslo, verslo ir nepelno siekiančiomis organizacijomis (per praėjusius metus Maisto bankui padovanota 11 t kopūstų). Partnerystė nelieka nepastebėta – Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas doc. dr. Viktoras Pranckietis konferencijos metu įteikė simbolines dovanas už bendradarbiavimą dėstant paskaitas studentams.
Parengta 14 pranešimų skirtingomis tematikomis: „Endofitų įtaka augalų streso in vitro sąlygomis indukuojamai aktyvių deguonies junginių sintezei“, „Atsparumo fomozei genų paieška sėjamojo rapso genome“, „Aliejaus kiekis skirtingų veislių aviečių sėklose ir jo riebalų rūgščių sudėtis“ ir kiti.
Trečia diena
2016 m. sausio 29 d. ataskaitiniai pranešimai buvo skaitomi Miškų institute (Liepų g. 1, Girionys, Kauno r.).
Dalyvius sveikino Generalinės miškų urėdijos atstovas Gintaras Paltanavičius, Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas – jie linkėjo, kad mokslas ir praktinė miškininkystė būtų dar glaudžiau susiję, tiek politikos, tiek mokslo atstovai turėtų daugiau dėmesio skirti miškams. Susirinkusiuosius sveikino ir LR žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, jis džiaugėsi, kad organizuojami tokie renginiai, kuriuose mokslininkai pasidalina savo žiniomis, o urėdijų atstovai išsako savo lūkesčius dėl tolimesnių mokslinių miškų tyrimų.
Miškų instituto mokslo produkciją, finansavimą, žmogiškuosius išteklius, projektus, renginius, ekspertinį vertinimą aptarė direktorius dr. Marius Aleinikovas.
Institute pristatyta 12 darbų: „Plynų kirtaviečių dominantinių rūšių alelopatinis poveikis pušų daigumui ir daigų augimui“, „Šernų populiacijos kokybinis, kiekybinis ir teritorinis valdymas“, „Miškų ūkio darnumo ekonominis vertinimas“, „Miškininkavimas ir gamtosauga: problemos ir galimi jų sprendimo būdai“ ir kt.
Temų įvairovė
Renginyje apžvelgti Centro 2015 m. veiklos rezultatai, mokslinių pranešimų metu pristatyti ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų darbai, Lietuvos mokslo tarybos, Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Europos Socialinio fondo agentūros finansuotų mokslinių projektų rezultatai. Didelis dėmesys skirtas dirvožemio kokybei, augalų genetikai ir selekcijai, augalų patologijai, prevencijai ir kovai su kenksmingaisiais organizmais, naujų inovatyvių produktų kūrimui ir kokybei, aktualiausioms miškininkystės problemoms. Pristatymuose akcentuotos sveiko, saugaus ir biologiškai vertingo maisto, ekologinio tvarumo, aplinkosaugos tematikos. Visi mokslininkų pranešimai apibendrinti leidinyje „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“, kuris buvo dalijamas renginio metu.
Lauksime Jūsų kitoje mokslinėje ataskaitinėje konferencijoje.
Gintarė Naujokienė Viešųjų ryšių specialistė
