2016 m. kovo 17 d. 10 val. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto posėdžių salėje (Instituto al. 1, Akademija, Kėdainių r.) vyko konferencija ,,Genetiškai modifikuoti organizmai. Kodėl?”, skirta Žemės dienai. Renginį rėmė LR žemės ūkio ministerija. Programa
Konferencija prasidėjo iškilminga ceremonija – „Arvi“ įmonių grupės viceprezidentas prof. dr. Alfonsas Sigitas Tamošiūnas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriui prof. habil. dr. Zenonui Dabkevičiui įteikė ordiną „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“.
Įžanginį žodį apie genetiškai modifikuotus organizmus tarė Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas. Jis akcentavo, kad tai itin aktuali tema, diskutuojama tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pasak direktoriaus, nepaisant įvairių politikų, visuomenės, mokslininkų nuomonių, būtina suteikti leidimus tirti GMO, siekiant įsitikinti jų saugumu. Žinoma, kyla daugybė klausimų: kodėl reikalingi genetiškai modifikuoti organizmai, kodėl trūksta informacijos, kodėl vyrauja neigiama visuomenė nuomonės? Šie ir kiti aspektai aptarti konferencijoje.
Naujos genomo redagavimo technologijos
Svečias iš Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto - profesorius dr. Virginijus Šikšnys, pelnęs „Warren Alpert“ fondo premiją už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą, pristatė naujas genomo redagavimo technologijas.
„Warren Alpert“ fondo premija skiriama mokslininkams, kurių tyrimai atveria naujas galimybes žmogaus ligų gydymui ar prevencijai, ir remiasi reikšmingais moksliniais atradimais, keičiančiais supratimą apie ligas ar jų gydymo metodus.
Profesorius savo pranešime pristatė CRISPR apsaugos sistemą. Kalbėta apie Cas9 baltymą – universalų genomo redagavimo arba pertvarkymo įrankį (padedantį ištaisyti DNR klaidas), kurį galima pritaikyti tiek medicinoje, tiek augalininkystėje. Pavyzdžiui, DNR sekos raidžių pasikeitimai (mutacijos) yra paveldimų genetinių ligų priežastis. Pasitelkus Cas9, galima jas ištaisyti. Taigi, pasak pranešėjo, nėra ribos tarp fundamentinio ir taikomojo mokslo – viskas kuriama tam, kad būtų pritaikoma praktikoje.
Teisiniai GMO aspektai
Genetiškai modifikuotų organizmų teisinio reguliavimo subtilybes aptarė LR aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėja dr. Odeta Pivorienė. Pristatyti pagrindiniai teisiniai dokumentai (Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolas, ES direktyvos, LR GMO įstatymas), genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų veiklą koordinuojančias institucijos (LR aplinkos, žemės ūkio, sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba). Be to, aptarta genetiškai modifikuotų mikroorganizmų/GMO lauko tyrimų ir riboto naudojimo (laboratorinių) tyrimų leidimų suteikimo tvarka Lietuvoje, Europos Sąjungos valstybių narių tyrimų patirtis. Mūsų šalyje kol kas nėra išduota leidimų lauko tyrimams, o riboto naudojimo GMO tyrimų teisę turi 13 organizacijų, tarp jų ir Žemdirbystės institutas bei Sodininkystės ir daržininkystės institutas.
Visus teisės aktus galite rasti tinklalapyje gmo.am.lt
Poveikis vabzdžiams
Dr. Jurga Turčinavičienė (Vilniaus universiteto Zoologijos katedra) kalbėjo apie vabzdžių reakciją į genetiškai modifikuotus organizmus. Akcentuota tai, kad vabzdžių ir kitų nariuotakojų bendrijų pokyčiai gali iššaukti pokyčius ir aukštesniuose tos ekosistemos mitybos lygmenyse, todėl genetiškai modifikuotų augalų poveikio tyrimuose turi būti atsižvelgiama ir į galimus visos organizmų bendrijos pokyčius. Vis dėlto tyrimai atliekami tik laboratorinėmis sąlygomis, reikia ilgalaikių bandymų lauko sąlygomis, kad būtų galima tinkamai įvertinti GMO poveikį bitėms ir kitiems vabzdžiams.
Diskusija apie GMO plėtrą
Po svečių pranešimų Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas, dr. Odeta Pivorienė, prof. dr. Virginijus Šikšnys, dr. Jurga Turčinavičienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus specialistė Vida Jarošienė, LR žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos skyriaus atstovas Rolandas Valatkevičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Algimantas Paulauskas su konferencijos svečiais diskutavo, ar reikalinga GMO plėtra, kokios galimos ateities perspektyvos. Taigi pritarta, kad dėl genetiškai modifikuoto maisto vartotojai turi būti informuojami, o genetiškai modifikuotų organizmų moksliniai tyrimai, pasak prof. habil. dr. Zenono Dabkevičiaus, turi būti vykdomi, siekiant juos pažinti ir neatsilikti nuo šiuolaikinių mokslo naujovių.
