LR žemės ūkio ministerijos užsakymu nuo 2005 m. šalyje vykdomi mineralinio azoto tyrimai. Š. m. balandžio pirmą dešimtadienį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai šalies žemės ūkio naudmenose daugiau kaip 200 aikštelių surinko dirvožemio ėminius iš 0–30, 30–60 ir 60–90 cm dirvožemio sluoksnių, juose nustatytas mineralinio azoto kiekis.
Tyrimai parodė, kad šį pavasarį visoje Lietuvoje mineralinio azoto dirvožemyje yra mažai ir labai mažai. Daugumoje jo kiekis 0–60 cm sluoksnyje svyravo 25–50 kg/ha ribose, o Pietryčių Lietuvoje daug kur nesiekė net 30 kg/ha. Tiek mažai mineralinio azoto dirvožemyje nustatyta pirmą kartą per visą šių tyrimų laikotarpį nuo 2005 m. Kiek daugiau – 50–60 kg/ha mineralinio azoto nustatyta Jurbarko r. dirvožemiuose, o iki 65 kg/ha – Kėdainių, dalyje Kauno, Radviliškio, Šiaulių ir Akmenės r. dirvožemių.
Šalyje vertinant mineralinio azoto kiekį pagal auginamus augalus jo daugiamečių žolių plotuose 0–60 cm sluoksnyje vidutiniškai buvo 27,4 kg/ha, po prieš tai auginto vasarojaus – 37,9, po buvusių žiemkenčių – 57,3, po buvusių kaupiamųjų augalų – 54,9, esamuose žiemkenčių ir rapsų plotuose – 57,3 kg/ha.
Vertinant visas tirtas aikšteles pagal gylius, 0–30 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai buvo 28,7 kg/ha, 30–60 cm – 14,7 ir 60–90 cm – 14,3 kg/ha.
Dirvožemyje mažo mineralinio azoto kiekio priežastis – tai didelis iškritusių kritulių kiekis praėjusių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais, to pasekoje buvo nustatyti nedideli jo kiekiai rudenį. Pavasarį dar mažesnį mineralinio azoto kiekį lėmė lietinga, praktiškai be pašalo, buvusi žiema. Didžiausias mineralinio azoto sumažėjimas vyko praėjusių metų gruodžio mėnesį, kai oro temperatūra Vakarų, Vidurio ir Rytų Lietuvoje buvo 3,7, 3,4 ir 3,6 ºC aukštesnė už daugiametę oro temperatūrą, o iškritęs kritulių kiekis taip pat viršijo daugiametį kritulių vidurkį. Įšalo šį mėnesį visoje šalyje nebuvo (išskyrus Lazdijų, Vilnių, Varėną), todėl šiuo laikotarpiu nitratai dirvožemyje intensyviai plovėsi jo profiliu gilyn. Iki pavasario mineralinio azoto kiekiui padaugėti sąlygų nebuvo, nes organinės medžiagos mineralizacija žiemą vyksta silpnai arba nevyksta ir didžioji dalis nitratų išplaunama į gruntinius vandenis.
Maži mineralinio azoto kiekiai nustatyti per visą dirvožemio profilį iki 90 cm gylio, nors kai kur jo daugiau rasta gilesniame 60–90 cm sluoksnyje nei viršutiniuose sluoksniuose, todėl pakilus oro temperatūrai, su kapiliariniu vandeniu mineralinis azotas gali būti pakeliamas iš gilesnių sluoksnių ir tapti prieinamas augalams. Didelė dalis nitratų yra išsiplovę giliau nei 90 cm, todėl žemės ūkio augalams jų augimo metu nepasiekiami ir nepanaudojami.
Kokia turėtų būti šiais metais žemės ūkio augalų tręšimo azotu strategija? Apibendrinus gautus tyrimų rezultatus galima konstatuoti, kad derlinguose dirvožemiuose, kur intensyviai ūkininkaujama, mineralinio azoto šį pavasarį yra apie 25–35 kg/ha mažiau nei kitais metais, o mažiau derlinguose lengvuose dirvožemiuose – 15–25 kg/ha mažiau. Tai reiškia, kad tuose plotuose analogišką azoto kiekį turėsime papildomai įnešti su azoto trąšomis. Šis kiekis turėtų būti pridedamas prie visai vegetacijai skirto azoto kiekio.
Žiemkenčiai ir žieminiai rapsai, atsinaujinus jų vegetacijai, kai kuriose šalies vietovėse jau buvo patręšti azoto trąšomis. Tai leido ankstyvas pavasaris ir palankūs orai. Todėl papildomą azoto trąšų kiekį bus galima įnešti į dirvožemį su sekančiu papildomu tręšimu. Tai svarbu ir tuo požiūriu, kad šie augalai gerai peržiemojo, ir jei metų sąlygos bus palankios, prognozuojamas didesnis derlius, kuriam susiformuoti reikia daugiau azoto.
Šiemet mineralinės sieros dirvožemyje tyrimai nebuvo numatyti, tačiau įvertinant šio elemento svarbą augalams įsisavinant azotą, rekomenduotume rapsus siera patręšti 20–40 kg/ha, o javus 10–20 kg/ha normomis. Dirvožemyje augalų įsisavinami sulfatai taip pat lengvai išplaunami kaip ir nitratai, todėl jų dirvožemyje turėtų būti likę nedaug.
LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija
2017 m. balandžio 21 d.
