Sodininkystės ir daržininkystės mokslo puoselėtojas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras Klemensas Pranas Palaima gimė 1926 m. vasario 5 d. Upninkuose (Jonavos r.). Šiais metais minimas garsaus agronomo 90-ies metų jubiliejus.
Profesinis kelias
1942–1944 m. K. Palaima mokėsi Veprių žemės ūkio mokykloje, 1945–1948 m. – Kauno sodininkystės-daržininkystės technikume, 1950–1958 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas).
Klemensas Palaima savo gyvenimo kelią pradėjo nuo praktinės veiklos: 1948–1951 m. dirbo Zarasų žemės ūkio skyriuje agronomu, skyriaus vedėju, po to J. Žemaitės ir „Pergalės“ kolūkių pirmininku.
Vėliau daugiau dėmesio skirta mokslui: 1968 m. tapo žemės ūkio mokslų kandidatu (daktaru), 1998 m. – biomedicinos mokslų daktaru (habilituotu mokslų daktaru). Nuo 1974 m. buvo respublikinės sodininkų draugijos plenumo narys, mokslo darbų „Sodininkystė ir daržininkystė“ redkolegijos pirmininkas, žurnalo „Mūsų sodai“ redkolegijos narys. Nuo 1989 iki 1993 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto sodininkystės ir daržininkystės katedroje K. Palaima ėjo docento pareigas, dėstė daržininkystę.
Ilgiausias jo veiklos laikotarpis buvo susijęs su vadovavimu mokslo įstaigai. 1963–1989 m. K. Palaima dirbo Vytėnų bandymų stoties, vėliau Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriumi.
Veikla Vytėnų bandymų stotyje ir Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute
K. Palaimai pradėjus dirbti Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties direktoriumi bandymų stoties bazė pradėta kelti iš Vytėnų į Babtus. 1968 m., pastačius naują administracinį-laboratorinį pastatą Babtuose, bandymų stotyje susikūrė nauji moksliniai skyriai ir laboratorijos, išaugo mokslo darbuotojų skaičius. 1969 m. buvo įkurtas bandymų stoties eksperimentinis ūkis.
Garsus agronomas labai daug energijos skyrė mokslinės ir eksperimentinės bazės plėtrai, darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimui. Jo pastangomis Babtų miestelyje buvo sparčiai statomi gyvenamieji namai ir gamybiniai pastatai, asfaltuojamos gatvės, tiesiami keliai. Bandymų stotyje sukurtos naujos laboratorijos (Izoliuotų audinių ir ląstelių auginimo, Imuniteto, Agrocheminių analizių, Vaisių ir daržovių perdirbimo ir laikymo), pradėti statyti nauji šiltnamiai. K. Palaimos pastangų dėka buvo organizuojamos mokslinės konferencijos, seminarai, pasitarimai, su eksponatais dalyvauta tarptautinėse parodose. Už nuopelnus mokslui bandymų stotis ir eksperimentinis ūkis daug kartų apdovanoti diplomais, garbės raštais, medaliais.
Klemenso Palaimos iniciatyva 1987 m. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis reorganizuota į Lietuvos vaisių ir daržovių ūkio mokslinio tyrimo institutą, kuris 1992 m. pavadintas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu (dabar Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas).
Tačiau vien moksline veikla įstaigos vadovo darbas neapsiribojo. Per kelerius metus neatpažįstamai pasikeitė ne tik perimtasis „Nevėžio“ kolūkis, bet ir pats Babtų miestelis. Išaugo ir darbuotojų skaičius-vien ūkyje dirbo apie 40 specialistų gamybininkų, mokslininkų skaičius nuo 18-os išaugo iki beveik aštuonių dešimčių.
Instituto direktorius aktyviai dalyvavo žemės ūkio politikos formavime. Jis ir jo vadovaujamas kolektyvas įnešė didelį indėlį specializuojant ir koncentruojant sodininkystės ir daržininkystės gamybą Lietuvoje. Susikūrė stambūs specializuoti sodininkystės ir daržininkystės ūkiai, šiltnamių kombinatai.
Duoklė mokslui
Daug laiko ir energijos skirdamas organizacinei veiklai, Klemensas Palaima vykdė ir mokslinius tyrimus.
Vykdydamas mokslinius tyrimus sprendė daržovių auginimo šiltnamiuose agrotechnikos klausimus, gilinosi į polimerinių plėvelių naudojimą įvairių konstrukcijų šiltnamiuose, daržovių daigų auginimą polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose ir kitus su šiltnamių daržininkyste susijusius klausimus.
K. Palaima yra paskelbęs 36 mokslinius ir beveik 100 mokslo populiariųjų straipsnių. Knygų „Žemės ūkio gamybos intensyvinimo efektyvumo didinimo būdai: sodininkystės ir daržininkystės sekcija“ (1986 m.), „Daržovių daigų auginimas“ (1973), „Medžiotojų klubo Antaginė istorinė apžvalga“ (2003). Jis yra knygų „Sintetinės plėvelės daržininkystėje“ (1967), „Lauko ir šiltadaržių daržininkystė“ (1983) ir kt. bendraautoris. Vadovėlio „Daržininkystė“ (1968) vienas autorių bei vadovėlio „Daržininkystė“ (1995) sudarytojas ir bendraautoris. Be to, garsus agronomas parašė bandymų stoties ir instituto istorinę apžvalgą „Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas 1938–2008 m.“ (2008), atsiminimų leidinius „Upninkų bažnytkaimis prie Šventosios upės“ (2004), „Praeities godos“ (2006), „Pėdos gimtojoje žemėje“ (2014), kelis eilėraščių rinkinius.
Nuo 1974 m. buvo respublikinės sodininkų draugijos plenumo narys, mokslo darbų „Sodininkystė ir daržininkystė“ redkolegijos pirmininkas, žurnalo „Mūsų sodai“ redkolegijos narys.
Daugelį metų buvo žemės ūkio akademijos agronomijos specialybės egzaminų komisijos pirmininku, 1975–1989 m. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto (dabar Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas) tarybos nariu, kurį laiką buvo Kretingos žemės ūkio technikumo egzaminų komisijos pirmininku; 1963–1989 m. – Lietuvos sodininkystės-daržininkystės instituto pomologinės komisijos pirmininku; 1990–1992 m. – Lietuvos medžiotojų-žvejų draugijos Garbės nariu.
Klemensas Palaima dažnai skaitė paskaitas visuomenei, dalyvavo radijo ir televizijos laidose. Nuo 1993 m. Sodininkystės ir daržininkystės instituto senjorų klubo „Sidabrinė gija“ pirmininkas.
Už nuopelnus mokslui ir žemės ūkiui jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio agronomo ir vyr. mokslinio bendradarbio vardas. 2010 m., minint Kauno rajono 55-metį, Klemensui Palaimai tarp dvylikos labiausiai nusipelniusių Kauno rajonui žmonių buvo įteiktas Garbės ženklas.
K. Palaima – plačios erudicijos visuomenininkas, iki šiol domisi instituto veikla, pataria įvairiais klausimais.
Sveikiname su garbingu jubiliejumi, linkime stiprios sveikatos ir ilgų gyvenimo metų.
