2016 m. spalio 10–14 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius dalyvavo Europos žemės ūkio, maisto ir gamtos mokslų akademijų sąjungos 9-toje generalinėje asamblėjoje.
UEAA (Union of European Academies for Sciences Aplied for Agriculture, Food and Nature) buvo įkurta l999 m. Bolonijoje, pirmoji generalinė asamblėja įvyko 2000 m. spalio mėn. Florencijoje. Pradžioje buvo 14 Europos šalių, ne tik Europos Sąjungos narių. Vėliau kas du metus Generalinės asamblėjos vyko: Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Latvijoje, Švedijoje, Čekijoje. Tarp Generalinių asamblėjų vyksta įvairaus pobūdžio seminarai. Asamblėjos nariais dabar yra 27 specializuotos arba nacionalinės Mokslų akademijos, tarp kurių ir Lietuvos mokslų akademija. Visa sąjungos veiklos aprašyta tinklalapio puslapyje ueaa.info.
Paryžiuje 9 Asamblėjoje dalyvavo 25 nariai iš Čekijos, Estijos, Prancūzijos, Gruzijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos, Ispanijos, Švedijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės bei atstovas iš Europos Komisijos. Kviečianti Akademija rūpinasi informacijos skleidimu, dalyvių kvietimu, renginio organizavimu, patalpomis ir išvyka į šalies mokslo institucijas.
Konferencijos darbotvarkė buvo padalinta į tris dalis: UEAA generalinė asamblėja ir organizaciniai reikalai; mokslinė konferencija ir moksliniai pranešimai bei diskusija numatyta tematika „Žemės ūkio mokslai: istorinė apžvalga ir ateities įžvalgos“; kelionė į Biotechnologijos klasterio mokslo institucijas ir įmones.
Prieš Generalinę asamblėją vyksta Sąjungos priežiūros komiteto posėdis, kuriame sprendžiami organizaciniai reikalai. Generalinėje asamblėjoje numatytos tolimesnės veiklos gairės ir formos, internetinio puslapio tobulinimas, išrinkti vadovai ir numatyta, kad 2018 metais konferencija vyks Italijoje. Į asamblėjos priežiūros komitetą tarp 9 narių įrašytas ir Z. Dabkevičius. Generalinės asamblėjos sesijoje taip pat išklausyti pranešimai apie dalyvių vykdomą pieno ūkio plėtros projektą, tikėtiną klimato kaitos poveikį miškų ūkiui ir aptarta, kad vietoje genetinės modifikacijos Europoje daugiau dėmesio augalų selekcijoje turi būti skiriama kryptingai mutagenezei, tarp jų ir CRISP technologijai. Buvo priimta deklaracija „Dėl kryptingos mutagenezės augalų selekcijoje“ (Opinion on the Regulation of Target Mutagenesis in Plant Breeding).
Mokslinėje konferencijoje buvo išklausyta 12 pranešimų. Pagrindinis dėmesys skirtas žemės ūkio mokslo istorijai ir perspektyvoms, skirtingų šalių žemės ūkio mokslo pasiekimams ir plėtrai bei bendradarbiavimu su ūkiais ir įmonėmis, klimato poveikiui žemės ūkui, dirvožemio ir kitų natūralių resursų efektyviam panaudojimui, naujausiems genetiniams tyrimams.
Trečią dieną aplankytas Biotechnologijų ir bioekonomikos klasteris, kuriame dirba mokslo institutai ir privačios įmonės, perdirbančios cukrinius runkelius, kviečius, šiaudus, energinius augalus, medieną ir atliekas į cukrų, krakmolą, alkoholi, kurą ir energiją. Nustebino kryptingas mokslo ir verslo bendradarbiavimas ir visapusė šalies parama šiam bendradarbiavimui.
