2015 m. spalio 24 d. Kaune vyko 24-oji respublikinė Lietuvos apiterapeutų asociacijos (LAA) praktinė konferencija „Apiterapijos aktualijos“. Renginio metu pristatytas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektoriaus mokslininkų dr. Violetos Čeksterytės ir dr. Jono Balžeko pranešimas.
LAA prezidentė LSMU Akių ligų klinikos oftalmologė prof. Jūratė Jankauskienė pasveikino konferencijos dalyvius ir perskaitė pranešimą „Apiterapija keratitų gydymui“. Akių keratitui gydyti profesorė naudojo sterilius 20 bei 30 % medaus tirpalo lašus ir drėkinamuosius akių lašus „Optive“ bei „Optive Plus“. Gydymo rezultatai parodė, jog 20 % medaus tirpalas ir lašai „Optive“ turi teigiamos įtakos sergančiųjų keratitu subjektyviems ir objektyviems akies paviršiaus sudirginimo požymiams mažinti. Gydomiems ligoniams po akių lašų kurso statistiškai reikšmingai padidėjo ašarų plėvelės stabilumas ir ašarų sekrecija.
Konferencijos metu pristatytas dr. Violetos Čeksterytės, dr. Jono Balžeko ir dr. Bogumilos Kurtinaitienės pranešimas „Medaus savybių palyginamieji pokyčiai po centrifugavimo jo filtravimui naudojant kaskadinį-pašildomąjį koštuvą“.
Lietuvoje dar nėra populiarūs įvairūs medaus filtravimo prietaisai. Siekiant išvengti varginančio rankų darbo filtruojant medų, tikslinga naudoti koštuvus, į kuriuos supilamas didelis kiekis medaus. Prietaisai turi būti sukomplektuoti su pritaikytais skirtingo akučių skersmens sietais. Pranešime pateikti medaus, filtruoto per kaskadinį-pašildomąjį koštuvą K-PK, tyrimo rezultatai. Tyrimui buvo naudotas Žemdirbystės instituto medus. Į koštuvą supylus maždaug 10 kilogramų medaus, jis per 2 valandas sušilo iki nustatytos temperatūros (35 arba 40 °C), po to tokioje temperatūroje buvo laikomas 15 min. Medaus filtravimas per koštuvą jį pašildžius iki 35 ar 40 °C ir jo laikymas 15 min turėjo įtakos enzimo gliukozooksidazės (GOD) ir antioksidacinio aktyvumo padidėjimui (tyrimą atlikus su laisvuoju ABTS radikalu), lyginant su mėginiais, kurie buvo filtruoti rankiniu būdu ir liko nefiltruoti, t. y. su vašku. Medaus įšilimas vyksta lėtai. Medaus pašildymas 35 ir 40 °C temperatūroje 15 min neturėjo reikšmingos įtakos drėgnumo pokyčiui mėginiuose ir jo kristalizacijai. Visi mėginiai susikristalizavo po 8 dienų. Tačiau medų filtruoti dar aukštesnėje temperatūroje nėra tikslinga.
Konferencijos metu pristatyta prof. habil. dr. Antano Gendrolio ir Rimvydo Velykio knyga „Pirtis – sveikatos ir grožio šaltinis“. Autoriai apibūdino įvairių veiksnių ir bičių produktų įtaką sveikatai. Prof. habil. dr. A. Gendrolis knygoje pateikė neįprastų, tačiau įdomių gaminių, kuriuos galima pasigaminti patiems ir pirtyje naudoti odai valyti. Knygos bendraautoris R. Velykis akcentavo muzikos, akmens, medžių svarbą sveikatingumui.
Prof. dr. Nijolė Savickienė (LSMU Farmakognozijos katedra) perskaitė pranešimą „Medingųjų augalų gydomosios savybės ir jų vartojimo ypatumai“. Profesorė pateikė duomenų apie medingųjų augalų nektaringumą, jų gydomąjį poveikį, taip pat akcentavo, jog kai kurių augalų arbatas galima vartoti neilgai, jas būtina keisti.
Sigitas Vasiliauskas, UAB „Medicata Filia“ vadovas, pristatė naujus vaistinius preparatus, gaminamus iš lietuviškų bičių produktų, ir pasidalijo įspūdžiais iš tarptautinio bitininkystės kongreso „Apimondijos 2015“, šį rudenį vykusio Pietų Korėjoje.
